Knygos anatomija: „Paštininkas ir serbentai“
Neįtikėtinai gebu prieiti prie kiekvienos problemos: lyg ji būtų ne skylutė palto rankovėje, o Etnos krateris. Nuostabiai blogas gebėjimas!
top of page
Search
- Aug 31, 2021
- 9 min
Knygos anatomija: „Ajerų kisielius, arba varnos, varvekliai, varanai ir varlės“
Ir suaugusiųjų, ir vaikų poezijoje man norisi būti padauža, nenuorama, ieškoti naujų išraiškos būdų ir formų
- Jul 1, 2021
- 10 min
Knygos anatomija: „Akmenėlis“
Mane visada domino žmonių sąmonės virsmas. Kaip geri ir padorūs žmonės virsta budeliais ir žudikais.
- May 25, 2021
- 8 min
Knygos anatomija: „Keistuoliai“
Vaikystėje teko patirti daug nykumos ir suaugusiųjų pamokymų, kad reikia būti tokiai kaip visi, kad negalima išsiskirti
- Mar 27, 2021
- 3 min
Knygos anatomija: „Nematomi praradimai“
Toks iliustravimas suteikia galimybę į viską pažvelgti vis kitu kampu, kiekviena spalva reiškia skirtingą požiūrį.
- Feb 28, 2021
- 7 min
Knygos anatomija: „Lota“
„Lota“ atsirado ne iš noro ką nors papasakoti, parašyti knygą, net ne kaip idėja. „Lota“ tiesiog atėjo.
- Jan 29, 2021
- 7 min
Knygos anatomija: „Sniego žmogelių žiema“
Pamiršau šaltį, pamiršau sniegą... Buvo taip gražu, kad supratau: apie tai reikia pasakoti. Rašyti.
- Dec 21, 2020
- 10 min
Knygos anatomija: „Kas yra upė?“
Nežinau, kas ir kada mane išmokė, kad užklupus rūpesčiams ar nerimui labai padeda pasivaikščioti palei upę
- Dec 6, 2020
- 8 min
Knygos anatomija: „Kalėdos! Kalėdos!“
Šios knygelės atsiradimo istorija gana neįprasta net man pačiam, nors šioje srityje darbuojuosi jau daugiau kaip 38 metus
- Nov 8, 2020
- 7 min
Knygos anatomija: „Kad mane pamatytum“
Knygos rašymas man buvo sugrįžimas į Vilnių tokį, kokio nebėra, kokį jį prisimenu prieš dvidešimt
metų. Su ano meto kvapais, gatvių ūžesiu
- Oct 4, 2020
- 9 min
Knygos anatomija: „Paslapčiausia paslaptis“
Į vaikų poetės batus įšokau visai netikėtai, nepasirengusi ir, prisipažįstu, reikėjo nemažai vaikščioti, kol jie bent šiek tiek prasitampė
- Aug 31, 2020
- 9 min
Knygos anatomija: „Stogas, po kuriuo auginu žvaigždes ir lietų“
Jau pirmasis rankraščio variantas pačiam kėlė ilgesį ir kuteno paširdžius. Gal visgi istorijoje buvo daugiau manęs, nei planavau įdėti
- Jul 18, 2020
- 11 min
Baisiai graži anatomija
Aš esu iš meilės prisvilęs blynas, aš esu mama, kvepianti telefono skambučiais, aš esu pirstelėjęs mėlynas rūkas
- Jun 18, 2020
- 8 min
„Makso“ anatomija
Svarbiausias įkvėpimo šaltinis – mano pačios namas, kaimynai, kaimynės šuo ir tingios vasaros dienos, kurios ištirpsta per greitai
- May 25, 2020
- 8 min
„Pasaibos“ anatomija
Rašytojo supergalia yra paversti paprastus dalykus nepaprastais: prakalbinti pieno puodelį, užkelti močiutę ant motociklo, pajudinti augalą
- Apr 17, 2020
- 8 min
„Pelėdžiuko“ anatomija
Kai mano sūnus buvo mažas, svajojo pabėgt iš namų ir gyvent miške. Net su manim tardavosi, ką reikia turėti norint gyventi miške...
- Mar 19, 2020
- 9 min
„Pono kampo“ anatomija
Būdamas panašaus amžiaus kaip pagrindinis veikėjas Jovaras raudonu flomasteriu ant baltų tapetų už užuolaidos nupiešiau žmogeliuką.
- Feb 17, 2020
- 8 min
„Marmių“ anatomija
Išlindau iš palapinės ir tamsoje pamačiau neaiškius judančius šešėlius su šviečiančiom baltom akytėm. Tai buvo akimirka, kai gimė marmiai
- Jan 17, 2020
- 9 min
„Ypatingo“ anatomija
Ar įmanoma parašyti tekstą, kuris lyg ir bandytų paaiškinti, kaip būti su sunkumu, kaip jį tverti, nuo jo nebėgti?
- Dec 18, 2019
- 6 min
„Sukeisto“ anatomija
Jaučiausi pasiekusi kažkokią tarpinę būseną, kurioje painiojosi praeitis, dabartis ir fantazijos.
bottom of page