Search

Knygos anatomija: „Kalėdos! Kalėdos!“

Updated: Dec 7, 2020



Istorijos ir iliustracijų anatomija pagal

KĘSTUTĮ KASPARAVIČIŲ



Šios knygelės atsiradimo istorija gana neįprasta net man pačiam, nors šioje srityje darbuojuosi jau daugiau kaip 38 metus.


Dažniausiai vaikų knygos kuriamos taip:

1. Autorius parašo tekstą, o vėliau pagal jį iliustruotojas sukuria iliustracijas.

2. Tekstą ir iliustracijas sukuria tas pats žmogus.

Abu būdai visiems gerai žinomi ir dėl to jokių neaiškumų nekyla.

Tačiau dar yra ir trečias, retesnis būdas, kurį pavadinau „hibridiniu“. Nors suprantu, kad tai skamba gana keistai, bet neateina į galvą, kaip čia dar jį būtų galima pavadinti.

Mano kūrybinėje biografijoje yra 4 knygos, sukurtos tokiu būdu.

Viena tų keturių knygų – „Tinginių Šalis“. Dėl jos dažnai sulaukiu klausimų lankydamasis bibliotekose, tiek iš vaikų, tiek ir iš bibliotekininkų.

Visada sakau: jeigu turite 10–15 min. laisvo laiko, tai galiu paaiškinti.

Nes tai labai ilga ir paini istorija.

Bet šį kartą ne apie ją.




PRIEŠISTORĖ


Šį kartą noriu – kaip tolesnio mano pasakojimo įžangą – plačiau aprašyti 2 mano kalėdines knygeles, kurias sukūriau vokiečių leidyklai Esslinger.

1989–1999 m. daugiausia dirbau su šia leidykla ir tarp visų kitų mano iliustruotų knygų buvo ir 4 mano anksčiau paminėtos knygos.

Taigi kartą sulaukiau leidyklos pasiūlymo sukurti 2 kalėdines knygeles. Tema buvo tokia: Kalėdos šiek tiek kitaip.



Darbas vyko taip: aš sugalvodavau knygos idėją, sukurdavau istoriją, bet tai nebuvo įprastas knygos tekstas, o veikiau būsimos paveikslėlių knygos scenarijus. Paskui piešdavau eskizus ir siųsdavau leidyklai.

Procesas kartais gana ilgai užtrukdavo, nes tekdavo daug diskutuoti, siūlyti, atmesti, perdaryti. Kol galų gale drauge rasdavom geriausią sprendimą.

Kai eskizus pavirtindavo, piešdavau iliustracijas ir jau užbaigtas siųsdavau į leidyklą. Tada buvo ieškoma autoriaus, kuris parašytų tekstą pagal šias iliustracijas. O aš piešdamas tiesiog turėdavau kiekviename atvertime palikti šiek tiek tuščios erdvės būsimam tekstui. Paprastai 6–8 eilutėms eiliuoto teksto.


Kalėdos meškinų šeimynoje

Šioms abiem knygelėms buvo pasirinktas garsus vokiečių vaikų knygų rašytojas Paul Maar. Jis tikrai labai daug prisidėjo prie knygelių sėkmės Vokietijoje ir leidžiant jas kitomis kalbomis. Tos eilės buvo labai smagios. Pirmosios knygelės originalus pavadinimas buvo „Weihnachten bei Familie Bär“ („Kalėdos meškinų šeimynoje“). Vokietijoje ji buvo išleista 1997 m., o vėliau buvo dar išleista ir danų, prancūzų, graikų bei ispanų kalbomis. Šiek tiek vėliau buvo išleistas mini leidimas vokiečių kalba.


Didžioji kalėdinė meškinų šeimynos kelionė

Antrosios knygos originalus pavadinimas – „Familie Bär auf grosser Weihnachtsfahrt“ („Didžioji kalėdinė meškinų šeimynos kelionė“). Vokietijoje išleista 1999 m., o kiek vėliau graikų, korėjiečių ir anglų kalbomis, taip pat papildomas mini leidimas vokiečių kalba.


Abi knygos buvo leidyklos programoje apie 10 m. (o ispanų kalba, kuria ją išleido leidykla FCE, Mexico, knygelė leidžiama iki šiol).


Praėjus maždaug 10 m. Esslinger man grąžino abiejų knygelių leidybos teises ir aš pamaniau, kad būtų visai įdomu prikelti tas knygas naujam gyvenimui.

Antroji knygelė nekėlė daug rūpesčių, nes turėjau išsaugojęs visus iliustracijų originalus. Tuo metu aš pats jau buvau pradėjęs rašyti knygas vaikams, todėl sukūriau savo tekstą ir taip atsirado knygelė „Meškelionė“. Ją prieš 10 metų išleido leidykla Baltos lankos, o prieš keletą metų ir leidykla Nieko rimto.

Ši naujai atgijusi knyga taip pat buvo išleista rusų, ukrainiečių, korėjiečių, kroatų ir kinų kalbomis.



O pirmosios knygelės likimas susiklostė daug sudėtingiau.

Buvau praradęs visus iliustracijų originalus, neturėjau ir skaitmeninių failų, nes prieš 22 metus to padaryti nebuvo jokių galimybių.

Esslinger leidykla spaudai tinkamų failų taip pat neišsaugojo.

Su leidykla Nieko rimto svarstėm galimybę skenuoti senos vokiškos knygos iliustracijas, bet tos minties iškart atsisakėm, nes tokiu atveju iliustracijų kokybė būtų apgalėtina.


Tada pamaniau sau: o ką, jeigu iliustracijas perpieščiau iš naujo, tik visai kitaip?

Juo labiau kad pirmajame knygos leidime buvo keli ne visai iki galo apgalvoti dalykai.

Pamenu, jau bebaigiant piešti pagal patvirtintus eskizus, leidykla netikėtai man parašė laišką. Jame pasiūlė, kad būtų geriau, jeigu gyvūnų šeimynas lankytų ne Kalėdų Senelis-žmogus, bet savas gyvūnų Kalėdų Senelis. Tiesą sakant, tuo metu aš irgi jau buvau tos nuomonės, tik keista, kad susipratom per vėlai. Tuo metu beveik visos iliustracijos jau buvo nupieštos. O tai 4 mėnesiai intensyvaus darbo. Todėl leidykla nusprendė, kad būtų neteisinga piešti iš naujo ir išleido viską taip, kaip buvom pradžioje sumanę.


Taigi dabar turėjau galimybę ištaisyti visas tas klaidas. Piešti naujas iliustracijas man buvo labai smagu.




KALĖDOS! KALĖDOS!“ ATSIRADIMAS


Šiai naujai knygelei parašiau 11 naujų istorijų, kuriose pasakojama, kaip Kalėdas ruošiasi sutikti įvairios gyvūnų šeimynos. Senojoje knygelėje vienam siužetui buvo skirtas 1 knygos atvertimas, o naujoje – 2. Todėl knygelė „pastorėjo“ ir tapo 48 puslapių paveikslėlių knyga.


Naująją knygelę pavadinau „Kalėdos! Kalėdos!“

Pasikeitė ne tik pavadinimas ir viršelis. Visa knyga pasikeitė taip smarkiai, kad kai kur net sunku bepažinti. Kai kuriuos siužetus pakeičiau naujais.

Papildomai nupiešiau 11 naujų puslapinių iliustracijų ir keletą naujų atvertimų.

Ir tos senosios – tik naujai perpieštos – iliustracijos labai pasikeitė.

O svarbiausia, dabar gyvūnų šeimynas lanko jų pačių Kalėdų Seneliai.



Knygelė „Kalėdos! Kalėdos!“ sukonstruota labai paprastai. Kiekvienai istorijai skirti 2 atvertimai. Pirmajame kairėje – tekstas, o dešinėje – puslapinė iliustracija. Tik ji nėra didelė, tai greičiau vinjetė. Ji tarsi nedidelė istorijos įžanga ar užuomina apie ją. O kitame atvertime – pagrindinė iliustracija per visą atvertimą ir vos keli sakinukai teksto. Juose istorijos atomazga, kur paaiškėja, kas ir kaip.


Aš visada labai mėgau piešti sužmogintus gyvūnus. Jų mano knygose galima rasti daugybę. Šį kartą nebuvo lengva pasirinkti, kokias gyvūnų šeimas įtraukti į knygelę, o kurių ne. Mano pasirinkimus nulėmė tai, kad labai norėjosi išvengti štampų ir surasti kažką naujo, netikėto. Be to, kad tai nebūtų išlaužta iš piršto ir istorija būtų vienaip ar kitaip susijusi su tų gyvūnu realiu gyvenimu gamtoje. Meškinai yra gana dažni vaikų knygų personažai, bet vis dėlto juos palikau čia todėl, kad jie labiausiai tiko istorijai su milžiniška, į namus netelpančia egle.


O kaip Kalėdoms ruošiasi pingvinai, voverės, pelės ir ožkos?

Arba banginiai bei žuvys po ledu? Turbūt ir tie, ir tie nėra populiariausi kalėdinių knygelių veikėjai, bet juk jie nekalti, kad jų niekas neaprašo ir nenupiešia. O vaikui tikrai gali kilti toks klausimas. Kaip ten jie? Kodėl apie juos niekas neparašo? Kodėl jų niekas nenupiešia?



Taip jau susiklostė aplinkybės, kad iliustracijas šiai knygelei piešiau pirmojo karantino metu. Taigi man tai buvo ir kasdienis užsiėmimas ir būdas atsiriboti nuo supančio neramaus fono bei gausaus negatyvios informacijos srauto. Todėl dirbau neskubėdamas ir tiesiog džiaugiausi kiekviena valanda, praleista piešiant prie stalo. Net atvirkščiai, kartais tyčia darbą lėtindavau, vis galvodamas, o ką gi čia dar pripiešus, kokią čia detalę dar smulkiau iškrapščius.


Vos nepamiršau paminėti dar vieno keisto epizodo iš mano kūrybinės biografijos, kuris susijęs su knyga „Kalėdos! Kalėdos!“ ir iki šiol man kelia šypseną. Pamenu, regis, 2000 m. buvau ką tik baigęs vienos knygos iliustracijas ir galvojau, ką čia dabar galėčiau nuveikti? Taigi sėdau ir nupiešiau 10 iliustracijų Kalėdų tema, nors tuo metu net neįsivaizdavau, kur ir kaip jas galėčiau panaudoti. Tiesiog pamaniau – gal kada nors pravers.


O kaip tik tada gavau kasmetinį kvietimą siųsti iliustracijas į Bolonijos knygų mugės iliustruotojų parodą. Kitos mano naujai sukurtos „rimtos“ iliustracijos tuo metu buvo leidyklose ir man staiga šovė į galvą: o kas, jeigu nusiųsčiau į Boloniją 5 iliustracijas iš tų ką tik nupieštų kalėdinių? Ir nusiunčiau, tiesiog juokais, būdamas visiškai tikras, kad jas atmes. Bet, didelei mano nuostabai, Bolonijos žiuri iliustracijas atrinko ir jos pateko į parodą ir katalogą! Spėju, kad žiuri narius jos tiesiog pralinksmino.

Ir štai dabar 2 iš tų iliustracijų pagaliau rado savo vietą mano naujojoje kalėdinėje knygelėje. Tiesa, jas abi irgi teko perpiešti iš naujo, nes originalų neišsaugojau.

Šios istorijos moralas labai paprastas: nereikia į tai, ką darai, žiūrėti labai rimtai. Turbūt svarbiausia, kad tai teiktų tau kuo daugiau džiaugsmo ir smagumo. Kai dabar bandau atsigręžti atgal, matau, kad bene labiausiai nevykusios mano iliustracijos yra kaip tik tos, kurias piešiau labai rimtai.



ĮKVĖPIMAS


Knygų vaikams Kalėdų tema sukurta begalybė. Atrodo, ką jau čia naujo ir besukursi?

Vis dėlto sukurti gražią kalėdinę knygelę, kuri būtų kuo nors nauja ir nepanaši į kitas, nors ir nelengva, bet labai viliojanti ir smagi užduotis. Knygelę kaip Kalėdinę dovaną. Ir kad ši dovana vaiko tikrai nenuviltų ir taptų šios nuostabios šventės dalimi. Knyga, kuri galbūt nebūtų skaitoma ar vartoma visais metų laikais, bet būtų vėliau ištraukiama ir skaitoma drauge su vaikais artėjant kiekvienoms Kalėdoms. Juk pats laukimas būna net svarbesnis nei pagaliau atėjusi šventė.


Kartais pagalvoju, iš kur imu visus tuos vaizdus, kurie mane įkvepia kuriant kalėdines istorijas ir iliustracijas? Atsakymas čia tik vienas. Visa tai iš mano ankstyvosios vaikystės, kurią praleidau su savo dviem vyresniaisiais broliais Vladislavos dvare ir jo dideliame sename parke ant ežero kranto.


Vladislava, 1957, 3 broliai (Kęstutis priekyje)

Kai sniego būdavo virš galvos, kai ridendavom už save didesnius sniego rutulius besmegeniui lipdyti, kai naktimis neleisdavo užmigti speigo spaudžiamo ledo poškėjimas, o ryte pabusdavau nuo girgždančių per sniegą mamos kaliošiukų garso, kai ji grįždavo nuo šulinio su pilnu kibiru vandens; kai leisdavomės nuo kalnelio rogėmis, kai pritvirtinę eglutę prie rogių pūškuodami tempdavom ją iš miško namo, kai buvau su visu paltu ir veltinukais įsmukęs į eketę po ledu, o vyriausiojo brolio ištrauktas už kupros visas šlapias parneštas namo...


Atrodo, lyg su tais mūsų namais ir juos supančiais šimtamečiais medžiais, krūmais, sniego pusnimis, užšalusiu ežeru buvom suaugę kaip ten pat gyvenę kiškiai, bebrai, voverės, paukščiai ar žuvys po ledu. Mes visi ten gyvenom drauge.



KALĖDINĖ KŪRYBA


Esu iš viso sukūręs iliustracijas 5 kalėdinėms knygelėms („Spragtukas ir pelių karalius“, „Mergaitė su degtukais“ ir kt.) ir 3 su mano paties tekstais.

O kur dar galybė atvirukų, kuriuos nupiešiau tada, kai dar tik pradėjau iliustruotojo karjerą. Tiesą sakant, nelabai ir atsimenu nei kiek jų pripiešiau, nei kaip jie atrodė.


Senieji atvirukai

Be to, negaliu čia nepaminėti ir Advento kalendorių, kuriuos sukūriau tuo dešimtmečiu, kai dirbau su vokiečių leidyklomis Esslinger, Coppenrath Verlag ir ArsEdition. Kiek pamenu, jų nupiešiau apie 12. Tuo metu kiekviena vokiečių leidykla laikė garbės reikalu kasmet Kalėdoms pateikti 10–15 naujų Advento kalendorių.



Sukurti tokį kalendorių nebuvo taip ir paprasta, nes reikėdavo įdėti tiek pat išmonės, širdies ir laiko, kiek ir iliustruojant knygas. Jie būdavo įvairių dydžių ir formų, dažniausiai pakabinami, maždaug A3–A2 dydžio arba panoraminiai, pastatomi ant stalo. Be to, kiekvienam jų reikėdavo nupiešti ir po 24 piešinukus už atverčiamų kalendoriaus langelių.



Kai dabar pagalvoju, tai juk laisvai galėjau vietoje jų nupiešti bent 2 gausiai iliustruotas knygeles. Rašau tai dėl to, kad dabar visi tie kalendoriai užmiršti ir net neįtraukti į jokias bibliografijas. Skirtingai negu visos, net ir labiausiai nepavykusios mano knygelės. Deja, maždaug nuo 2005-ųjų Advento kalendorių leidyba Vokietijoje beveik žlugo, kai į šį verslą įsitraukė Kinijos leidyklos.



Dar pridurčiau tai, kad viską, kas susiję su Kalėdomis, visada tekdavo piešti vasarą. Nes baigtas iliustracijas reikėdavo įteikti leidyklai vėliausiai rugsėjo 1 d., kad jie spėtų paruošti knygą spaudai, atspausti, parengti visą reklaminę medžiagą, katalogus, kad spalio pabaigoje jau atiduotų į prekybos tinklus. Kalėdinės knygos ir Advento kalendoriai labai specifinis ir net savotiškai rizikingas žanras, nes jų pardavimo laikas labai trumpas, palyginti su kitomis knygomis. Bet gal kaip tik dėl to ir įdomus.




AUTORIAUS BIOGRAFIJA


Gimiau 1954.06.02, Vladislavos dvare.

Mokiausi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje choro dirigavimo specialybės. Studijavau Vilniaus dailės akademijoje pramoninės dailės skyriuje.


Esu dirbęs pagalbiniu darbininku Tamašavos agrobiologinėje stotyje,

dažytoju Vievio paukštyne ir Vievio grūdų produktų kombinate,

inžinieriumi Vilniaus patentinių paslaugų centre.

Nuo 1986 m. iki dabar – freelancerʼis.


Knygos

Mano bibliografijoje – daugiau nei šešios dešimtys knygų. Išskirčiau pačias svarbiausias man pačiam:


„Kaimynė už kampo“, Nieko rimto, Vilnius, 2016.

Taip pat latvių, kinų, lenkų k.


„Kiškis Morkus Didysis“, Nieko rimto, Vilnius, 2008.

Taip pat lenkų, latvių, ispanų, portugalų, ukrainiečių, kroatų, rusų, kinų k.

Geriausia Lietuvos 2009 m. knyga vaikams.


„Sodininkas Florencijus“, Nieko rimto, Vilnius, 2008.

Taip pat rusų, italų, lenkų, ukrainiečių, kroatų, vengrų, kinų, korėjiečių, vokiečių, anglų, slovėnų k.

Geriausia Lietuvos 2008 m. knyga vaikams.


„Dingęs paveikslas“, Nieko rimto, Vilnius, 2007.

Taip pat ispanų, katalonų, ukrainiečių, italų, lenkų, latvių, vokiečių, kroatų, kinų, slovėnų k.

Geriausia Lietuvos 2007 m. knyga vaikams.


trilogija „Trumpos istorijos, Apie daiktus, Apie Gyvūnus, Apie šį bei tą“

Grimm Press, Taipei, 2003, kinų (mandarinų) k.

Taip pat lietuvių, ispanų, katalonų, korėjiečių, kroatų, rusų, slovėnų, kinų (supaprastinta), latvių, rumunų k.


P. Maar. „Lisas Reise“ (Lizos kelionės), Esslinger, Esslingen, 1996, vokiečių k.

Taip pat danų, graikų, portugalų, korėjiečių, ispanų, hebrajų, lietuvių, kinų, prancūzų k.


„Schlaraffenland“ (Tinginių šalis), Esslinger, Esslingen, 1994, vokiečių k

Taip pat lietuvių, danų, ispanų, korėjiečių, portugalų, hebrajų, latvių, kroatų, slovėnų, estų k.



Svarbiausi apdovanojimai


Lietuvos vyriausybės Kultūros ir meno premija, 2019 m.


Lietuvos Metų knygos rinkimai, geriausia knyga vaikams – 2008, 2009, 2012 m. už knygas „Sodininkas Forencijus“, „Kiškis Morkus Didysis“ ir „Sapnų katytė“.


II vietos diplomas „Premi International Catalonia d'Illustracio“, Barcelona, 1994, už knygą F. Dostoevsky „The Honest Thief“ („Sąžiningas vagis“).


UNICEF apdovanojimas „Metų iliustruotojas“, Bolonijos vaikų knygų mugė, 1993, už knygą R. Lear „Duck and Kangaroo“ („Antis ir kengūra“).

Iliustracijos atrinktos į Bolonijos vaikų knygų iliustruotojų parodą 1989, 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1996, 1999, 2000, 2001, 2003, 2008 ir 2010 m.




AČIŪ!


Kalbino Kotryna Zylė

Redagavo Giedrė Kmitienė

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros taryba

612 views0 comments

Recent Posts

See All

© 2018 sesės Elzė ir Zylė. Draudžiama publikuoti tinklaraščio turinį be autorių sutikimo. Sukurta su Wix.com